Pirmas aukštas

Paveikslai

Lietuvos mūrinės pilys - šios ekspozicinės salės akcentas. Donžono nišose eksponuojami paveikslai, kuriuose pavaizduoti vieni iš svarbiausių XIV-XV a. lietuviškų architektūros paminklų: Vilniaus pilių kompleksas, Medininkų, Pirmoji Kauno, Krėvos, Trakų pusiasalio ir salos pilys.

Minėtosios pilys atspindi mūro raidą pirmuosiuose Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės amžiuose. Jų išsidėstymas pavaizduotas Gerardus Mercator žemėlapio kopijoje.

Plytos, keramika, grūstuvės

Stiklinėse vitrinose galite pamatyti radinius iš Medininkų pilies 2010-2011 m. archeologinių tyrimų, iš Trakų istorijos muziejaus fondų ar privačių rinkinių eksponuojamas grūstuves bei plytų rinkinį. Archeologinių tyrimų metu rastos buitinės keramikos šukės (puodų, keptuvių), čerpių fragmentai datuotini XIV a. pab. - XIX a.). Plytos naudotos sienoms ir kampams, vartų, durų ir langų angokraščiams, pilių bokštų, fasadų juostų apdailai, skliautams, parapetams su šaudymo angomis, vartų ir langų sąramoms. Plytos ir akmenys buvo rišamos kalkių skiediniu. Užpilde būdavo keramikos trupinių arba molio. Lietuvoje seniausios mūrinės statybos technika ir konstrukcijos formavosi veikiamos Vakarų Europos šalių ir dalinai Rusios architektūros tradicijų. Tai neatsitiktinai atspindi lietuviško formato plytos, skirtingos sudėties skiedinys rieduliams ir plytoms, būdas akmenų eilėms išlyginti.

Patrankos

Salės viduryje eksponuojamos keturios senovinės patrankos, kurios rastos Lietuvoje bei viena patrankos replika. Pilyje esančios koliubrinos datuojamos XVII a. antrąja puse – XVIII a. pradžia. Minėtosios patrankos greičiausiai gamintos Šv. Romos imperijoje. Kalibras 65-100 mm. Taip pat eksponuojama XV-XVI a. pr. serpentino replika. Serpentinai (Serpentines – gyvatės), pirmieji lengvieji lauko artilerijos pabūklai. Atsirado Prancūzijoje Šimtamečio karo pabaigoje (apie 1430m.), vėliau paplito po visą Europą, buvo gaminami, kaip manoma, ne tik Lenkijoje, bet ir LDK.