Ketvirtas aukštas

Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko trofėjų ir medžioklinių peilių kolekcija

Medžioklė nuo pirmykščių laikų buvo vienas iš būdų žmonėms apsirūpinti maistu. Lietuvoje medžioti pradėta dar paleolite (X - I-II t. pr. Kr.). Viduramžiais susiformavo du medžioklės tipai: vienu atveju tai buvo pragyvenimo šaltinis – profesija, kitu – laisvalaikio praleidimo forma, kurios metu būdavo užmezgamos pažintys, pasipraktikuojami koviniai veiksmai. Yra žinoma, jog Lietuvos didysis kunigaikštis Vytautas Didysis su savo pusbroliu Lenkijos karaliumi Jogaila prieš Žalgirio mūšį aktyviai medžiojo – matyt tarėsi dėl būsimo karo, kaupė atsargas karinei kampanijai. 1577 m. Valakų įstatyme pradėta teisiškai reguliuoti medžioklė LDK. Taikyti apribojimai valstiečiams, jiems drausta medžioti stambesnius gyvūnus, (elnius, briedžius, stumbrus ir pan.). 1795 m. žlugus Lietuvos-Lenkijos valstybei, medžiojami gyvūnai tapo Rusijos caro nuosavybe.

Nors medžioklė toliau ribota, gyvūnai nyko. Pavyzdžiui, prieš Pirmąjį Pasaulinį karą stumbrų tebuvo likę apie 600, kol tarpukaryje jie galiausiai išnyko (1919 m. Belovežo girioje ir 1927 m. Kaukaze) ir tik 1929 m. pradėta atkurti jų išnykusią populiaciją.

Medininkų pilyje yra eksponuojami Lietuvos Respublikos Prezidento Algirdo Mykolo Brazausko medžiokliniai peiliai ir trofėjai. Įspūdingesni - tai 1991 m. Panevėžio urėdijos Pašilių miške nušauto stumbro ragai, 1993 m. Joniškio raj. sumedžioto tauriojo elnio ragai, 1980 m. Panevėžio raj. nušauto šerno iltys, įvertinti aukso medaliais. Ekspozicijoje yra įvairių medžioklinių peilių: vienas pagamintas sovietiniame Kaune, kitas sukurtas po Nepriklausomybės atgavimo su geležtėje įmuštais Gediminaičių stulpais, užrašu ,,LITHUANIA“, trečias peilis – ,,taikliausiam medžiotojui“. Yra peilių su rankenomis padarytomis iš briedžio, stirnos rago, stirnino kojos ar pagamintų kituose pasaulio kraštuose – Čekoslovakijoje, Bulgarijoje, Lenkijoje, Portugalijoje, Brazilijoje, Meksikoje ir pan.